Kas yra hialurono rūgštis?
Hialurono rūgštis (hialuronatas arba HR) – tai anijoninė, netinklinė, didelės ar mažos molekulinės masės organinės kilmės medžiaga, gaminama glikozaminų glikanų bei esanti jungiamąjame, epiteliniame bei nerviniame audiniuose. Ši, biologiškai aktyvi organinė medžiaga, įprastinėmis sąlygomis, biocheminių procesų metu, gaminama žmogaus organizme ir yra neatsiejamas sveikatos ir jaunystės elementas.
Hialurono rūgšties molekulių kiekis turi tiesioginės įtakos mūsų odos būklei bei jaunatvei. Sutrikus ar prislopus hialurogenezei, ima silpti bei irti kolageninių, elastinių skaidų struktūros, taip pat formuotis raukšlės. Paviršinės raukšlės ir odos sausumas (dehidratacija) yra glaudžiai susijusi su hialuronato kiekiu jungiamąjame bei epiteliniame audiniuose, mat NMF (natūralus odos drėkinimo faktorius), veikiamas odos gebos pritraukti ir išlaikyti vandenį / drėgmę jos paviršiuje (epidermio sluoksnyje). Dėl šios funkcijos oda sugeba išlaikyti drėgmę, nesausėti. Daugiausia šios medžiagos gaminama jauname amžiuje, vėliau HR generacija ima palaipsniui slopti.
Hialurono rūgštis (HR) yra natūrali žmogaus organizmo medžiaga, viena svarbiausių tarpląstelinio skysčio sudedamųjų dalių. Daugiausia jos randama odoje ir sąnarių skystyje. HR saugo žmogų nuo pačių pirmų jo egzistencijos dienų: vos užsimezgus vaisiui, ji sudaro drebutinį gemalo audinį, kuris suformuoja virkštelę, jungiančią vaikutį su mama. Apie 50 % visos organizmo hialurono rūgšties yra odoje. Ji užpildo tarpląstelinius tarpus ir drėkina odą, apsaugo ją nuo išdžiūvimo, surandėjimo, saulės nudegimų, ankstyvo senėjimo.
HR pasižymi savybe surišti ir sulaikyti didelį vandens kiekį (200 kartų viršijantį jos svorį) – būtent dėl šios priežasties ji sugeba palaikyti odai reikalingą drėgmę. Hialurono rūgštis taip pat dalyvauja ląstelių augime ir judėjime. Būtent dėl to ji tokia svarbi žaizdų gijimo procese. Be to, per tam tikrus ląstelių sienelėse esančius receptorius, HR veikia uždegiminį procesą ir kartu su šiais receptoriais priklauso organizmo įgimto imuniteto sistemai.
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 15 g hialurono rūgšties. Normaliomis sąlygomis, kasdien dalis šio kiekio suyra ir atitinkamai tiek pat pagaminama naujos. Jei HR gamyba sutrinka, kasdienis irimas toliau vyksta, ir pusiausvyra labai greit prarandama. HR mažėja žmogui senstant, dėl netinkamos mitybos, sergant sunkiomis ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., dideles dozes odos tepalų su hormonais gliukokortikoidais). Sąnariuose jos mažėja ir dėl traumų bei uždegimų. Odą paveikus didele doze ultravioletinių spindulių, ląstelės nebepajėgia pačios gaminti HR, tad piktnaudžiavimas saule ar soliariumu skatina ankstyvą odos senėjimą.
Hialurono injekcijos ir kiti taikymo būdai
Hialurono rūgštis šiandien plačiai naudojama kosmetikoje ir medicinoje. Kapsulių pavidalu ji geriama siekiant papildyti HR kiekį visame organizme. HR injekcijos padeda pagražinti veidą, panaikinti raukšles. Sergant kai kuriomis ligomis, HR turintys vaistai leidžiami į sąnarį, kad atstatytų normalią sąnario skysčio būseną. Būtent dėl savo unikalių savybių, tokių kaip sulaikyti drėgmę, sukurti apsauginę gelio pavidalo plėvelę HR naudojama ir žaizdų gijimą lengvinančių bei spartinančių preparatų gamyboje, tokiu būdu sudarant žaizdų gijimui palankias natūralias sąlygas. Ji gerina gijimo procesus, slopina randų formavimąsi, mažina skausmą (apsaugo žaizdoje esančių nervų galūnėles). Hialurono rūgštis dažnai leidžiama į kaktą, siekiant sumažinti raukšles, arba į lūpas, siekiant suteikti apimties, arba į paakius.
Hialurono rūgšties cheminė formulė
Paprastai, terminas rūgštis, asocijuojasi su skysta, lakia, dirglia bei uždegimą / nudegimą sukeliančia medžiaga. Tačiau hialurono rūgštis ardo įprastines, mums suprantamos rūgšties, normas. Hialurono rūgštis (hialuronatas) yra sudaryta iš ilgos grandinės gliukozės molekulių, tiksliau tariant, iš beta oligomerų (1 → 4) gliukosaminų, susijungusių disacharidų grandine. Šie disacharidai sudaryti iš dviejų blokų, jungiamų gliukoze, D –gliukuroninės rūgšties ir N -etil- D -gliukozamino beta dalies 1 → 3) gliukozidų jungtimi.
Hialurono rūgšties grandinės paprastai sudaro nuo 250 iki 50000 disacharidų. Šios tinklinės jungtys tarpusavyje saistomos vandeniliniais ryšiais, dažniausiai tarp karboksilo rūgšties ir N – etilo grupių. Tokiu būdu, stora tinklinė grandinė gali pritraukti iki šešių litrų vandens vienam gramui hialurono rūgščiai. Todėl hialurono rūgštis gali būti vertinama kaip natūralus drėkiklis jungiamajam audiniui – odai.
Hialurono rūgšties istorija
Hialurono rūgštis, buvo atrasta 1934 m. mokslininkų Karl Meyer ir John Palmer, Kolumbijos universitete, Niujorke. Jie sugebėjo ekstraguoti cheminę medžiagą (gelį) iš karvės akies stiklakūnio. Mokslininkai pasiūlė, pavadinimą – hialurono rūgštis, iš žodžių junginių: graikiško žodžio „hyalos“, reiškiančio stiklą ir dviejų cukraus molekulių, iš kurių viena buvo uronic – rūgštis. Hialurono rūgštis pasižymi hidroskopine savybe – sugerti ir išlaikyti vandenį.
Hialurono rūgšties savybės
Hialurono rūgštis yra viena žinomiausių hidroskopinių molekulių. HR patekus į vandeninį tirpalą, vandenilinės jungtys ima veikti gretimas karboksi-ir N-etil grupes. Ši geba įgalina hialurono rūgštį išlaikyti konformacinį standumą ir „užrakinti“ vandenį.
Dar viena HR savybė – plastiškumas. Ši savybė mažina bakterijų ir virusų aktyvumą, dėl to mažėja uždegimų galimybė. Taip pat gerina regeneracinius procesus audinyje, didina odos atsparumą / imunitetą įvairiems pažeidimams, atitolina raukšlių susidarymą. Dėl savo hidroskopiškumo bei viskoelastinių savybių, hialuroninė rūgštis turi platų panaudojimo spektrą kosmetologijoje, medicinoje, ortopedijoje ar odontologijoje.
Dėl unikalių savybių bei funkcionalumo HR kodas, kosmetiniu požiūriu, įgavo jaunystės eleksyro pavadinimą. Tuo pasinaudodamos kosmetinės bei farmacijos kompanijos pradėjo tobulinti HR, taikant kuo įvairesnes panaudojimo galimybes. Dėl to šiuolaikinėmis sąlygomis mes turime, palyginus, plačią HR vartojimo laisvę.
Hialurono rūgšties svarba
Pasiekus atitinkamą amžiaus ribą, HR gamyba ima slopti. Šie pokyčiai tampa vizualia pastebimi nuo 40-ųjų gyvenimo metų, bet įvertinus mūsų gyvenimo tempą, padidėjusį streso kiekį, mitybos įpročius, kartais tas poreikis pasijunta anksčiau.
Dėl žalingo streso poveikio, taip pat nepakankamo poilsio kiekio, organizme suaktyvėja senėjimo procesai ir semti pradedama sparčiau. Tai paaiškina, kodėl mes po įtempto laikotarpio darbe arba asmeniniame gyvenime, pažvelgę į veidrodį, nustembame pastebėję naujai atsiradusią raukšlę. Kai labai daug laiko dirbame prie kompiuterio, oda taip pat praranda drėgmę, atsiranda didelis odos sausumas arba pleiskanojimas. Tam, kad apsisaugotų, organizmas pradeda sunaudoti dar daugiau hialurono rūgšties.
Toliau veikiant žalingiems aplinkos veiksniams oda ima sausėti, mažėja atsparumas UV spinduliams, lėtėja potrauminė ir įprastinė odos regeneracija, storėja epidermis, ir ima plonėti dermis (tikroji oda), nyksta kolageninės elastinės skaidulos, atsiranda įrūkimai, mažėja fibroblastų aktyvumas, formuojasi įvairaus tipo raukšlės, blogėja mikrocirkuliacija, medžiagų apykaita, mitybiniai bei mainų procesai ląsteliniame lygmenyje. Bendroji tarpląstelinė skysčių PH rūgštėja. Todėl nuolat ar retkarčiais vartodami ar naudodami priemones, kurių sudėtyje yra HR, arba atlikdami hialurono injekcijų procedūras, atkuriame hialurono rūgšties balansą odoje.
Hialurono rūgšties užpildai (fileriai)
Stabilizuota (monofazė) HR (fileriai) – užpildai yra injekcinis metodas, skirtas paviršinėms, vidutinio gylio bei gilioms senatvinėms ar trauminėms raukšlėms užpildyti bei tūriniam pildymui. Veikimo ilgalaikiškumas 9-18 mėn. Tai ilgalaikis būdas atsikratyti nepageidaujamų raukšlių.
